Serbų respublika (Republika Srpska)
 |
 |
Serbų Respublika (, kro., ) – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis Bosniją ir Hercegoviną. Likusi šalies dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Juridinė Serbų Respublikos sostinė – Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka.
1991 m. žlungant Jugoslavijos federacijai susikūrė Bosnijos serbų asamblėja, atstovaujanti Bosnijoje gyvenantiems serbams. Dauguma serbų prieštaravo Bosnijos ir Hercegovinos pasitraukimui iš Jugoslavijos. Bosnijos serbai sudarė apie trečdalį Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų. Radovano Karadžičiaus vadovaujama Serbų Demokratų partija ėmė formuoti Serbų autonomines provincijas Bosnijos sudėtyje. 1991 m. Bosnijos serbai surengė referendumą, kuriame pasisakė už pasilikimą Serbijoje. 1992 m. sausio 9 d. Bosnijos serbų asamblėja paskelbė Serbų tautos respubliką Bosnijoje ir Hercegovinoje (Република српског народа Босне и Херцеговина). Pagal vasario 28 d. patvirtintą konstituciją, visos Bosnijos ir Hercegovinos teritorijos, kurių daugumą gyventojų sudaro serbai, turi pasilikti Jugoslavijos sudėtyje. Bosnija ir Hercegovina pasmerkė tokius Bosnijos serbų veiksmus ir Serbų Respubliką laikė nekonstitucine ir negaliojančia. 1992 m. kovą Bosnija surengė referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jugoslavijos. Dauguma Bosnijos serbų referendumą boikotavo, todėl dauguma balsų buvo už nepriklausomybę. Netrukus Bosnija ir Hercegovina paskelbė nepriklausomybę. Netrukus į šalį buvo įvestos Jugoslavijos Liaudies Armijos pajėgos. 1992 m. balandžio 7 d. Serbų tautos respublika Bosnijoje ir Hercegovinoje paskelbė nepriklausomybę, o vėliau pavadinimą pakeitė tiesiog į Serbų Respubliką.
1992–1995 m. regione vyko Bosnijos karas. Jugoslavijos pasienyje esanti Serbų Respublika nuolat gavo karinę paramą iš Jugoslavijos vyriausybės. Bosnijos serbai suformavo Serbų Respublikos armiją, visapusiškai remiamą Jugoslavijos. Bosnijos serbai regione pradėjo tautinį valymą ir masinį genocidą (Srebrenicos žudynės), siekdami išnaikinti čia gyvenusius bosnius ir kroatus, griauti jų miestus ir kultūrinį palikimą. Bosniai taip pat vykdė karo nusikaltimus. 1994 m. JTO duomenimis, Serbų Respubliką buvo priversti palikti apie 0,5 mln. ne serbų tautybės gyventojų. 1996 m. 96,8 % Serbų Respublikos gyventojų buvo serbai. 1995 m. išsekus Serbijos karinėms galioms ir prisidėjus NATO taikdariams Serbų Respublika buvo priversta pasiduoti. Pasibaigus karui daugelis Bosnijos serbų vadų paskelbti karo nusikaltėliais. Pagal Daitono taikos sutartį ir vėliau sudarytą naują Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją Serbų Respublika tapo lygiaverte Bosnijos ir Hercegovinos dalimi. Dalis karo nusikaltėlių suimta ir perduota Hagos tribunolui, o pagrindinis Bosnijos serbų vadas, Radovanas Karadžičius buvo suimtas 2008 metais ir nuteistas 40 metų laisvės atėmimo bausme.
Po karo dalis bosnių ir kroatų grįžo į savo namus Serbų Respublikoje, neserbų dalis išaugo iki 10 %. Tačiau regione išliko daug etninių problemų ir nacionalizmo židinių. Serbų Respublikai didesnę įtaką darė Serbija, o ne oficiali Sarajevo valdžia. Suklestėjo korupcija. Serbų Respublikoje vis dar gajos nepriklausomybės nuo Bosnijos idėjos.
Žemėlapis - Serbų respublika (Republika Srpska)
Žemėlapis
Šalis - Bosnija ir Hercegovina
 |
 |
| Bosnijos ir Hercegovinos vėliava | |
Bosnija ir Hercegovina susideda iš dviejų istorinių regionų, kurie nėra susiję su dabartiniu administraciniu suskirstymu: Bosnijos ir Hercegovinos.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| BAM | Konvertuojamoji markė (Bosnia and Herzegovina convertible mark) | KM or КМ | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| BS | Bosnių kalba (Bosnian language) |
| HR | Kroatų kalba (Croatian language) |
| SR | Serbų kalba (Serbian language) |
